Nuoširdus bendravimas – būtina sąlyga rezultatams pasiekti

NVO mokymai "Empatiškas bendravimas"

Santykiai tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) dažnai yra įtampos taške. Ar ne keista, kad tikslai tie patys – abu dirba dėl visuomenės gerovės – tačiau susitarti pavyksta ne visuomet. Kur glūdi darnaus bendradarbiavimo paslaptis?

Santykis – tai bene svarbiausias žodis. Valstybinių institucijų ir NVO bendras darbas panašus į santykius šeimoje: skirtingo amžiaus, nuomonių, patirties, ambicijų žmonės gyvena po vienu stogu ir turi bendrą tikslą – šeimos gerovę. Ar yra šeimoje kažkuris narys svarbesnis, kai reikalas liečia visą šeimą? Ar gali vienas nuspręsti, kas gerai visiems? Sunku, pastebi Laura Mikolajūnienė.

NVO turi naujų idėjų, yra arti žmonių, kūrybiški ir energingi, jaučiantys jautrių grupių problemas iš vidaus. Valstybinės institucijos turi įrankius priimti sprendimus, kurie kurtų darnesnę šeimą ir aplinką.

Labai dažnai mes skundžiamės, kad trūksta nuoširdumo, atvirumo ir susikalbėjimo. Tačiau ar mokame bendrauti ir žinome ką daryti, kad socialinis dialogas įvyktų? Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacija NVO atstovus pakvietė į mokymus tema „Empatiškasis bendravimas“.

Empatiškas bendravimas remiasi prielaida, kad žmonės turi universaliuosius poreikius ir gebėjimą užjausti. Konfliktai su savimi ir aplinkiniais kyla, kai siekiant patenkinti poreikius, žmonės sąmoningai ar ne pasirenka ne pačius efektyviausius bendravimo kelius. Mąstymo, kalbėjimo įpročiai, kuriuos išmokome su kultūra, sudaro prielaidas naudoti smurtą (socialinį, psichologinį, fizinį). Empatiškas bendravimas bando atliepti universaliuosius žmogaus poreikius, tarp kurių niekad nėra konflikto. Bendravimas be pykčio siekia išsiaiškinti, įvardinti bendruosius abipusius poreikius, bendrai kurti strategijas, kad patenkinti juos. Toks procesas kuria harmoniją ir bendradarbiavimą. Šis įgūdis naudingas bendraujant su artimaisiais, kolegomis, komandose, derybose su oponentais ir kt.

 

Pasak mokymus vedusio lektoriaus Lietuvos tėvų forumo tarybos nario, koučingo specialisto Kęstučio Mikolajūno, NVO matyt pritraukia brandžius, pozityvius žmones, kurie nori ir siekia pakeisti pasaulį, padaryti jį geresniu, padėti greta esantiems žmonėms ar tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Net ir skirtingų organizacijų ar sričių atstovai turi daug bendro. Su tokia auditorija lektoriui dirbti ir gera ir norisi.

Manau nereikia pabrėžti, ką reiškia bendravimas mūsų gyvenime. Ar visada bendravimas yra pakankamai kokybiškas, ar tenkina mus? Ypač kai veikla ar darbas yra su žmonėmis, tada bendravimas yra pagrindinis darbo įrankis. Empatiškas bendravimas moko susikalbėti, geriau išgirsti vienas kitą. Juk bendravimo svarbesnė pusė yra ne pasakyti, o išgirsti. Empatiškas bendravimas remiasi prielaida, kad visi žmonės gali atjausti ir kad žmonių poreikiai universalūs. Marshall B. Rosenberg teigia, kad konfliktai dažniausiai kyla dėl to, kad siekdami patenkinti savo poreikius, pasirenkame konfliktuojančias strategijas. Suvokimas apie savo bei kitų poreikius, leidžia paieškoti naujų strategijų juos patenkinti, kurios ne tokios konfliktiškos.

Vienos dienos mokymai leido prisiliesti prie gan gilios empatiško bendravimo temos, susipažinti su ja, išbandyti ir patirti. Tam, kad kasdien naudotume empatišką bendravimą, matyt reiks dar ne vienų mokymų šia tema ir savarankiškos praktikos, teigia lektorius.

 

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas“, finansuotą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Plačiau apie projektą http://www.nsta.lt/projektai/asis-atstovavimo-seimu-interesams-stiprinimas/

Forumas – diskusija TVARIOJI LYDERYSTĖ VIETOS BENDRUOMENĖJE.

VALDŽIOS IR NVO SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: NEIŠNAUDOTOS GALIMYBĖS

2017 m. gruodžio 9 d., Vievio gimnazija, Šviesos g. 4A, Vievis

Kviečiame bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovus, vietos valdžios atstovus bendram socialiniam dialogui siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. 

Visi užsiregistravę dalyviai  gaus pažymėjimus. Renginys registruotas valstybiniame Kvalifikacijos tobulinimo programų registre.

Prašome dalyvius registruotis užpildant anketą https://goo.gl/forms/oknG7bvGqkDiWVZh1  arba el. paštu veiklibendruomene@gmail.com

  • Valdžios ir NVO sektorių bendradarbiavimas

    Pilietinės visuomenės institutas, 2015 metais atlikęs tyrimą apie valdžios ir NVO sektorių bendradarbiavimą, siekdamas, kad gyventojai bei NVO aktyviau įsitrauktų (būtų įtraukiami) į viešųjų reikalų svarstymą Lietuvos savivaldybėse, parengė savivaldybių politikams ir administracijų vadovams skirtas rekomendacijas:

    1. Būtina efektyvinti komunikaciją su vietos bendruomene bei savivaldybės teritorijoje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis:
    a) Nuolat stebėti ir išsiaiškinti, kokie informacijos kanalai yra labiausiai gyventojams (ir atskiroms jų grupėms) prieinami bei juos išnaudoti.
    b) Išnaudoti socialinių tinklų sudaromas galimybes.
    c) Informaciją apie savivaldybės tarybos veiklą skelbti sistemingai bei lengvai surandamai svetainės lankytojui.
    d) Gerinti komunikaciją apie savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, darbo grupių veiklą.
    e) Aiškiai informuoti gyventojus, kaip jie gali dalyvauti savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų posėdžiuose, teikti pastabas sprendimų projektams.
    f) Skelbti susistemintą informaciją apie tai, kokie gyventojų, nevyriausybinių organizacijų pasiūlymai yra gauti, ar ir kaip į juos (ne)atsižvelgta.

    2. Aktyviau konsultuotis su vietos bendruomene bei NVO dėl viešųjų sprendimų priėmimo:
    a) Inicijuojant naujus teisės aktus (ar jų keitimą), administracinius sprendimus – bendradarbiauti ir konsultuotis su toje srityje veikiančiomis vietos NVO.
    b) Organizuojant viešąsias konsultacijas su vietos bendruomene bei NVO, atkreipti dėmesį į pastarųjų galimybes.

    3. Raginti gyventojus aktyviau išnaudoti esamus įsitraukimo į sprendimų priėmimą įrankius ir mechanizmus:
    a) Savivaldybių interneto svetainėse aiškiai ir suprantamai paskelbti informaciją apie tai, kaip gyventojai ir NVO gali įsitraukti į sprendimų priėmimą tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu.
    b) Skirti dėmesio savivaldybės turimų e-demokratijos priemonių populiarinimui.
    c) Stiprinti savivaldybės darbuotojų kompetencijas bei nuostatas dėl bendradarbiavimo su nevyriausybiniu sektoriumi svarbos.
    d) Stiprinti vietos gyventojų bei NVO kompetencijas, kaip bendradarbiauti su valstybės ir savivaldos institucijomis.
    e) Užtikrinti grįžtamojo ryšio gyventojų ir NVO pasiūlymams gavimą bei viešinti sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžius.
    f) Labiau išnaudoti vietos gyventojų apklausas kaip gyventojų įsitraukimo į sprendimų priėmimo procesą galimybę.

    4. Suteikti gyventojams ir vietos nevyriausybinėms organizacijoms daugiau įsitraukimo į sprendimo priėmimo procesus įrankių:
    a) Sudaryti galimybę gyventojams inicijuoti klausimų svarstymą savivaldybės tarybai.
    b) Sudaryti galimybes gyventojams dalyvauti komitetų posėdžiuose.

    5. Savivaldybės interneto svetainėje skelbti aktualią ir susistemintą, su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis NVO, bendruomenėmis susijusią informaciją.

    6. Analizuoti, kaip gyventojai ir nevyriausybinės organizacijos įsitraukia į sprendimų priėmimą savivaldybėje, kokie įsitraukimo instrumentai ir priemonės yra labiausiai išnaudojami:
    a) Atskirai rinkti informaciją apie gyventojų (ar nevyriausybinių organizacijų) teiktus prašymus, skundus, pasiūlymus, kai jie susiję ne su asmeninio ar siauros grupės intereso tenkinimu, bet viešaisiais sprendimais.
    b) Vertinant savivaldybės metų veiklą – įvertinti, kiek ir kokiomis priemonėmis, kanalais ir įrankiais gyventojai daugiausia naudojasi siekdami daryti įtaką priimant sprendimus, arba patys inicijuoja klausimų sprendimą.

  • ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS BENDRUOMENĖS PIKTINASI ATVIRU PIKTNAUDŽIAVIMU TARNYBA

    Elektrėnų savivaldybės valstybės tarnautojos galimai pasiskyrė savo įsteigtai organizacijai lėšas iš ES ir valstybės lėšomis finansuojamo projekto „Elektrėnų savivaldybės bendruomeniniai šeimos namai“.

    Kurkliškių kaimo bendruomenė ir Vievio bendruomenė „Aktėvystė“ kreipėsi į kontroliuojančias institucijas dėl Elektrėnų savivaldybės valstybės tarnautojų veiksmų skirstant projekto „Elektrėnų savivaldybės bendruomeniniai šeimos namai“ lėšas.

    2016m. liepos mėn. Elektrėnų savivaldybė paskelbė partnerių konkursą projektui „Elektrėnų savivaldybės bendruomeniniai šeimos namai“, finansuojamam pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-416 „Kompleksinės paslaugos šeimai“. Konkurse dalyvavo trys nevyriausybinės organizacijos. Paraiškas vertino savivaldybės komisija, tačiau dviems bendruomenėms įtarimą sukėlė komisijos darbas, o konkurso rezultatai šokiravo.

    70 proc. projekto lėšų buvo skirta Asociacijai „Elektrėnų šeimų klubas“, kurios dvi narės, valstybės tarnautojos, ne tik aktyviai dirbo partnerių atrankos komisijoje, bet ir buvo minimos asociacijos steigėjomis bei valdybos narėmis. Tai nesutrukdė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui Virgilijui Pruskui 2016m. gruodžio 23 d. patvirtinti partnerių atrankos konkurso rezultatus. Maža to, rezultatų rodiklių įsipareigojimai organizacijoms padalinti netolygiai skiriamoms lėšoms. Pavyzdžiui, tame pačiame projekte bendruomenė „Aktėvystė“ psichologo konsultacijas vienam asmeniui įsipareigoja suteikti už nepilnai 300 Eur, o Asociacijos „Elektrėnų šeimų klubas“ psichologas vieną asmenį konsultuos už beveik 2050 Eur. Šią informaciją atrinkti projekto partneriai gavo tik pasibaigus konkursui ir tik tuomet kai išsireikalavo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderinto projektinio pasiūlymo.

    Svarbu tai, kad partnerių atrankos konkurso sąlygose nebuvo numatyti jokie atrankos ir vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis bus vykdoma atranka. Partnerių atrankos komisijos nariai neatsakinėjo į bendruomenių paklausimus ir nemotyvavo savo sprendimų.

    Akivaizdu, kad Asociacija „Elektrėnų šeimų klubas“ paramos gavimo procese nuo pat pradžių dalyvavo nesąžiningai konkuruodami, turėjo galimybę manipuliuoti informacija ir partnerių atrankos bei paramos lėšų paskirstymo procesas buvo neskaidrus. Galimai projekto lėšos planuojamos panaudoti neefektyviai ir jas siekiama išgrobstyti nesukuriant vertės tikslinei grupei – šeimai.

    Pilietiškos bendruomenės, dalyvavusios partnerių atrankos konkurse dėl galimo interesų konflikto ir šiurkštaus tarnybinio nusižengimo bei galimo ketinimo grobstyti ES paramos lėšas kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administraciją bei Tarybą, Valstybinę tarnybinės etikos komisiją, už priemonę atsakingą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, paraišką vertinsiančią Europos socialinio fondo agentūrą bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

    Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacija pabrėžia, kad programos „Kompleksinės paslaugos šeimai“ finansuojamos veiklos ir jų teikiama nauda yra itin svarbi šiandieninei šeimai – auginančiai vaikus, dirbančiai, mokančiai mokesčius, neprašančiai pašalpų, gyvenančiai kaimiškoje vietovėje ar mažoje savivaldybėje ir laikančiai ant savo pečių mūsų valstybę.

Bendruomenių kreipimasis į Elektrėnų savivaldybės tarybą